Dictionary of the Lithuanian Language.
aprūkyti — tr. 1. SD125,222, Sut, N, LL306, Š, DŽ1 apleisti dūmais, apsmilkyti: Išvalytų statinių vidų reikia aprūkyti sieros dujomis rš. | refl.: Apsirūkę pypkių dūmais, [karčemoje] kaip pakuroje sėdėjo Žem. Jis visada nesiprausęs, apsirū̃kęs Mrj. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsipliorinti — 2 atsiplio•rinti atsirūkyti: Kosėjau, atsiplio•rinau dirgėlių, tai nustojau kosėt Vlk. pliorinti; atsipliorinti; užsipliorinti … Dictionary of the Lithuanian Language
darūkyti — ×darūkyti (hibr.) tr. užtektinai palaikyti dūmuose: Nedarū̃kė kumpių, i nuėjo šuniui ant uodegos Ps. rūkyti; aprūkyti; atsirūkyti; darūkyti; įrūkyti; išrūkyti; nurūkyti; parūkyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išrūkyti — tr. 1. išvaryti su dūmais: Laukiniai žmonės, suradę bites, jas išrūkydavo dūmais ir iškopdavo medų rš. Išrūkydavo iš pilių priešus, sukrovę laužus rš. ║ padaryti, kad išrūktų, išleisti dūmus: Išrūkyk tus dūmus iš trobos Šts. 2. M, BŽ79, LL298… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurūkyti — 1. tr. rūkyti, surūkyti dalį (papiroso, cigaretės): Traukė papirosą po papiroso, o nurūkytus galus metė į aslą rš. Ant grindų gulėjo daugybė nurūkytų papirosgalių rš. 2. refl. nuo rūkymo susirgti: Rūkydavo žmogus, ką darysi, kol nusirū̃kė Skdv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
parūkyti — 1. tr. SD261, Sut, N aprūkyti dūmais; apleisti dūmais, tariamai šalinant kokią blogybę, ligą: Parūkydavo išgydami gyvuolius pavasarį Ck. Šitą kraitelę parū̃kia, andeda druskos kraitelėn, duonos i eina sėt Pb. Suparižujo (suparalyžiavo) dvylikos… … Dictionary of the Lithuanian Language
perrūkyti — tr. 1. Q133 per daug išrūkyti. | refl.: Žmonių lašiniai rausvi, gražūs, o mūsų gal parsirū̃kė Mžš. 2. refl. per daug prisirūkyti, apsinuodyti rūkalais: Sėdi tam kambaruky, prisirūko, persirūko KzR. Parsirūkiau geltonlapio taboko ir – iš kojų… … Dictionary of the Lithuanian Language
prarūkyti — tr. 1. palaikyti dūmuose kiek mėsos ar žuvų: Prarūkysim kiek lašinių, galėsi nusivežti Ėr. 2. K, Sb išeikvoti, praleisti rūkant: Neprarū̃ko, neprasprogsta, i tura Krš. Niekas rūkydamas namų neprarū̃kė Mrj. | refl.: Jis prasirū̃kęs ir prasigėręs… … Dictionary of the Lithuanian Language
prirūkyti — 1. tr. DŽ1 prileisti dūmų ar garų: Davė visur langus uždaryt ir tą pakajų dūmų prirūkyt LB163. Garų prirū̃ko tą reją Klk. ^ Pati gryčią prirūkei, pati ir ašarok LTR(Km). | refl. tr.: Tirpė taukus, prisirū̃kės trobą Krš. 2. tr. I, K rūkant tabaką … Dictionary of the Lithuanian Language
rūkyti — rūkyti, rū̃ko (rū̃kia, ija N, yja K), rū̃kė ( ijo N, K) 1. tr. Sut, I, LL64, BŽ66 daryti, kad rūktų, leisti dūmus ant ko: Rūkiu, aprūkiu SD125. Bites dūmais rū̃ko DŽ. Seniau buvo rū̃komos (dūminės) gryčios Rm. Ką ten darot, ar pečius rū̃kot? Grl … Dictionary of the Lithuanian Language
